Kamazas-Nissan-Patrol-86-II

Nissan Patrol '86 evoliucija pagal Kamazą

Taigi prasidėjo viskas tuomet, kai pardaviau savo legendinį Nissan Patrol GR. Kurį laiką megavausi asfaltuoto kelio teikiamamais privalumais, bet tik išvažiavus į užmiestį kažkokia mistinė jėga traukte traukė nusukti į artimiausią purvyną. Nieko nepadarysi, potraukis pasidarė ant tiek stiprus, kad teko žvalgitis naujojo bekelės automobilio. Tradiciškai - pasitarimas su "rimtais offroaderiais". Arba dėl to, kad jie niekad nebuvo sėdėję už GR'o vairo, arba dėl kažkokių kitų priežasčių buvo nuspręsta, kad idelus automobilis mano pamėgtiems pasivažinėjimams turėtų būti senasis Nissan Patrol (arba kitaip sakant Ispanas).


Argumentai buvo labai paprasti ir ganėtinai įtikinami. Pirmiausia - jis paprastas, kaip UAZ'ikas - mano akimis kas paprasta, tas nėra blogai, bent jau nekomplikuota. Detalės palyginus su GR'u yra kurkas pigesnės - tas irgi smagu, turint omeny, kad detales, bent jau aš, keičiu pakankamai dažnai. Trečia - ir ko gero svarbiausias pirkinio argumentas buvo kaina. Palyginus su GR'u - Ispano kaina yra dvigubai, o vietomis net ir trigubai mažesnė. Be jokios abejonės aš, kol kas dar, nekalbu apie naudą kurią gauni.

Taigi, kaip tarėm, taip ir padarėm - nusipirkau Nissan Patrol 198... metų - pliką, basą, baisų, bet su vizija :)

Kai po turbo dyzelinio GR'o persėdau and benzininio varikliuko, iš pradžių šiek tiek buvo keista. Atrodė, kad nėra tos traukos prie kurios buvau pripratęs važinėdamas su GR'u. Bet po kelių savaičių visiškai nejutau skirtumo. Be jokios abėjonės šitoje vietoje dyzelių fanų veidai turėtų persikreipti iš nepasitenkinimo, lygiai taip pat, kaip ir benzininių variklių fanatai. Bet tema ne apie tai, kuris geresnis :) Esmė ta, kad teko persiorentuorti :)

BRC dujos
Šiek tiek išsigandęs kad benzinas brangus (tada dar benzinas kainavo daugiau nei dyzelinas) nusprendžiau susidėti dujas. Pirmosios dujos buvo dedamos vietinio gamintojo - kad prileisti dujas į dujų baką reikėjo užsukti vieną klapaną, poto atsukti kita klapaną, poto pripilti dujas ir pakartoti procedūra atbuline tvarka. Tuo tarpu prisiuostyti daug dūjų ir jau niekur nebevažiuoti. Be jokios abejonės - vietinio gamintojo dūjų sistema nebuvo tiek patikima kiek norėtusi. Dėl negebėjimo nureguliuoti "galvutės", visa dujinės įrangos esmė apsšarmodavo, užšaldavo ir tada padėdavo tik arbatinukas su virintu vandeniu - o taip nutikdavo kasdien. Po kelių savaičių teko kreiptis pas savo darbo žinovus BRC. Vaikinai pamatę mano dujų įrangą griežtai pasakė, kad prie jos nesilies nei atsuktuvu, nes kaip supratau pabijojo sprogimo. Ta minutę griežtai nutariau paaukoti džipo tobulinimui skirtą biudžeto dalį ir susidėti normalias dujas.

Sustatęs BRC dujas, praktiškai jokių problemų neturėjau - vienintelė problema, kad teko sumokėti apie 2000 lt. Pirmus mėnėsius, kol prisidirbinėjo dujų įranga, dujų sanaudos buvo ganėtinai padidėjusios. Dabar - nenoriu būti skeptiku, bet su dujomis važiuoju geriau nei su benzinu, be to sanaudomis esu labai patenkintas.

Ir... vasara atėjo ir prasidėjo :) Iš pradžių (prieš statant dujas) nuėmėme standartinį benzino baką ir jo vietoje sumontavome mažiuką, vos 10 litrų benzino bakelį. Šiaip ar taip automobilyje yra dujų įranga, o didelis bakas šiek tiek gasdino. Visą laiką turėjau fobija miške palikti jo turinį.

Iškėlimas - iškėlimas svyruoja nuo 500 iki 1500 lt. priklausomai nuo to kur darysitės. Mano iškėlimas pasibaigė BodyLifting'u - liaudiškai/ūkiškai kas tai yra. Visas kėbulas iškeliamas 5cm. aukščiau, neverčiant lingių per tiltus. Realiai kėbulas paaukštėja ir galima sustatyti 33-35 colių ratus.

Vietoj sunkios plastikinės būdos (kabinos) kurie sveria kone visą 99 kilogramus :) nutariau pasigaminti nuimamą tentuką. Tam tikslui buvo suvirintas metalinis karkasas, ant kurio užsitempė brezentinis tentas. Tento gamyba kainavo 800 lt. Kokybe esu patenkintas, taip, kad galiu rekomenduoti - ODITA (www.odita.lt)

Vietoje esamų Patrulio sėdynių (kurios nepasižymi patogumu) sudėjome Honda CRX sėdynes.

Tuomet prasidėjo vamzdiniai darbai - uždėjome šnorkelį (oro paėmimas), tam kad, kaip praeitas Patrulis nepaskęstų upelyje. Bamberiai, bei slenksciai buvo pagaminti iš naujo.

Galiausiai buvo sustiprinta važiuoklė - išvalcuotos lingės, bei įdėtas po papildomą lapą, kas šiek tiek sukietino visą važiavimą, bet padarė linges kietesnes. Dar buvo pastatyta gervė, bei padaryti masės atjungėjai automobilio salone.

Taip, kaip automobilis yra tik keliais metais jaunesnis nei as pats, po kelių pasivažinėjimų sugebėjau nuplėšti kėbulą nuo važiuoklės. Ne dėlto, kad važiavau įtin ektremaliai (iškarto galiu pasakyti, kad varžybose navažiuoju), tiesiog dėl paties automobilio amžiaus bei buvusio šeimininko prastos priežiūros.

Dar po kurio laiko "parėjo" taip vadinami automatai, tad teko perdarinėti priekinės važiuoklės blokavimą ant pačių ratų t.y. daryti rankiniu habus. apie tai irgi paminėsime kituose skyriuose.

Tad po visų tiuningų, remontų, gervių ir patobulinimų, mano automobilis kainavo apie 20.000 lt. Be jokios abejonės, dabar turiu tikrą "kovinį monstiuką" kurio negaila įmerkti į pelkyną, arba apibraižyti gūdžiuose miškuose. Taip, tai automobilis, kuris skirtas pramogai, atsipalaidavimui ir pan., bet lyginant su GR'u, senasis Ispaniukas nei iš tolo neprilygsta savo jaunesniam pakaitalui.

Ar aš daryčiau tai dar kartą? :) Tikrai ne... Šiuo metu šį automobilį pardavinėju :) Be jokios abejonės, norėdamas gauti už jį investuotus 20.000 lt. būčiau naivuolis. Tad pardavime jis stovi už 12.000 lt.

Žemiau, galite matyti visą transformacijos istoriją... bent jau kelias nuotraukas iš jos.

Kai bus ikvėpimas, parašysiu daugiau :)